Informacija spaudoje

  Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dvigubai sumažinus ankstyvosios prostatos vėžio patikros programą, Lietuvoje sergamumas šio vėžio uždelstomis stadijomis gali smarkiai didėti. Sunerimusios dėl jau dabar pastebimų neigiamų pokyčių ankstyvosios diagnostikos srityje, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija kartu su Lietuvos urologų draugija ragina Vyriausybę netaupyti mūsų šalies vyrų sveikatos ir gyvybės sąskaita.

  „Lietuvoje nuo prostatos vėžio kasmet miršta 500-600 vyrų, vadinasi, tiek moterų tampa našlėmis, – sakė  Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys Tėvo dienos proga surengtoje konferencijoje. – Todėl vykdant programą nenuosekliai – atliekant PSA (prostatos specifinis antigenas, kurį gamina prostata, ir, jei ji pažeista vėžio, PSA į kraują patenka daugiau)tyrimus į programos tikslinę grupę įtrauktiems 50-75 m. amžiaus vyrams tik kas antri metai, padidės sergamumas uždelstomis šio vėžio stadijomis“. Pasak G. Žižio, tik laiku diagnozavus prostatos vėžį yra visos galimybės išgyventi, bet to, kaip tik ankstyvoji diagnostika leistų sutaupyti valstybės lėšas, nes pirmųjų stadijų gydymas kainuoja daug pigiau.

  Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad net ir nuosekliai vykusiai programai nebuvo skirta dėmesio tiek, kiek reikėtų: šeimos gydytojai, ypač rajonuose, nepakankamai informuoja šios programos tikslinei grupei priklausančius vyrus apie galimybę nemokamai atlikti PSA tyrimus Statistika rodo, jog jei Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje I-II stadijos vėžys diagnozuojamas apie 70-80 proc. vyrų, rajonuose – tik 5-20 proc. „Ministerija turi griežčiau kontroliuoti, kad būtų identifikuoti visi vyrai nuo 45 m. amžiaus, kurių šeimos istorijoje yra sirgusiųjų onkologinėmis ligomis: turintiems nors vieną sirgusį artimą giminaitį, rizika susirgti padidėja du kartus, – sako G. Žižys. – Be to, turi būti ir visaapimantis visuomenės informavimas apie šią programą, tačiau dabar tam valstybė neskiria nė lito. Todėl galime tik patys ieškoti sklaidos kanalų: tikėtis žiniasklaidos dėmesio, galbūt kviestis į pagalbą kirpėjas, kad kirpdamos vyrus su jais aptartų prostatos vėžio klausimus“. G. Žižio nuomone, realios pagalbos suteiktų ir nevyriausybinės moterų organizacijos – paragintų vyrus tikrintis.

 „Žinant, koks yra didelis Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Bažnyčia, kviečiame Lietuvos Vyskupų Konferenciją perduoti žinią mūsų šalies kunigams, kad šį sekmadienį, po mišių už Tėvus, jie savo bendruomenių nariams primintų apie būtinybę vyrams tikrintis sveikatą dėl prostatos vėžio“, – sako sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas G. Žižys.

  Lietuvos urologų draugijos pirmininko pavaduotojas gydytojas Edmundas Štarolis pabrėžia iki šiol vykusios nuoseklios programos akivaizdžią naudą – iki 60 proc. pagerėjo ankstyvųjų stadijų vėžio diagnozavimas. „Tačiau pernai vėl buvo diagnozuota daugiau užleistų stadijų ir, nors dar nėra atliktų tyrimų, tačiau kas galėtų paneigti, jog tam įtakos neturėjo programos vykdymo suretinimas“, – sako E. Štarolis. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad į programą neįtraukta labai svarbi pacientų grupė – tie, kuriems diagnozuoti ikivėžiniai prostatos susirgimai: „Iš iki šiol patikrintų pagal programą vyrų 15 proc. rasti ikivėžiniai susirgimai. Tokie pacientai būtinai turės tikrintis kas 3 mėnesiai, tačiau jie jau turės mokėti ir už papildomus tyrimus, ir už biopsijas“.

  Prostatos vėžys kasmet nustatomas per 3 tūkst. Lietuvos vyrų. Ši vėžio forma sudaro 25 proc. visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų vėžio atvejų ir sergančiųjų amžius jaunėja. Medicininių tyrimų laboratorijos “Medicina practica” duomenimis, iš visų programoje iki šiol dalyvavusių vyrų 12 proc. Buvo nustatytas prostatos vėžys. Tačiau, remiantis statistika, galima teigti, jog programoje dalyvauja tik trečdalis iš 400 tūkst. Lietuvos vyrų. Vadinasi, apie 300 tūkst. vyrų šiandien net nežino savo prastos būklės. Ankstyvojoje stadijoje liga neturi specifinių požymių – skausmo, kitų sveikatos sutrikimų, o gydymas efektyvus tik nustačius ankstyvąją stadiją. 

  Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad PSA tyrimą kiekvienas vyras, sulaukęs 45 m. amžiaus, atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 m. – du kartus per metus.

Išsamesnės informacijos teirautis:

Gediminas Žižys