Interviu

KAIP PADĖTI ONKOLOGINIAM PACIENTUI 

Profesorius Robertas J. Thomas

Medicinos daktaras, Kembridžo universitetinių Bedfordo ir Adenbruko ligoninių onkologas konsultantas, Kembridžo universiteto vyresnysis klinikinis dėstytojas, Bedfordšyro ir Koventrio universitetų kviestinis profesorius, Amerikos klinikinės onkologijos ir Europos medicininės onkologijos draugijų narys 

Lietuvos nacionaliniame vėžio institute ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose balandžio 4-5 dienomis viešėjo žymus Didžiosios Britanijos mokslininkas onkologas Robertas Thomas (Robert J. Thomas). Profesorių į Lietuvą pakvietė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA. Mokslininkas susitiko su abiejų klinikų vadovais ir aptarė aktualias onkologinių ligų gydymo problemas, su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru kalbėjo apie papildomo gydymo naudą, onkologinių ligų profilaktiką ir pacientų gyvenimo kokybę pasibaigus gydymui. Prof. R. Thomą ypač džiugino ministro pasiryžimas kovoti su besaikiu alkoholio ir cukraus vartojimu, nes abu šie produktai yra vieni iš pagrindinių kancerogenų.

Nacionaliniame vėžio institute ir Kauno klinikose prof. R. Thomas skaitė paskaitas medicinos specialistams ir pacientams apie mitybos ir aktyvaus judėjimo įtaką onkologinių ligų gydymui, apie vaistų nuo vėžio šalutinį poveikį ir pacientų galimybes pasirūpinti savo sveikata.

Gerbiamas profesoriau, skaitytojams būtų įdomu sužinoti, ką veikiate Kembridže ir kokios pagrindinės Jūsų mokslinių tyrimų kryptys.

Esu gydytojas. Jau daugiau kaip 30 metų specializuojuosi gydyti krūties, prostatos ir žarnyno vėžį. Konsultuoju ir gydau onkologinius ligonius Kembridžo universitetinėse ligoninėse, dėstau klinikinę onkologiją Kembridžo universiteto studentams, be to, Bedfordširo ir Koventrio universitetuose dėstau taikomuosius biologijos ir fizinių pratimų mokslus. Recenzuojamuose mokslo leidiniuose esu paskelbęs per 100 mokslinių darbų ir parengęs kelias dešimtis atsitiktinės imties kontroliuojamųjų tyrimų, iš jų ir Jungtinės Karalystės nacionalinio vėžio tyrimo tinklo tyrimą, kuriuo pirmąkart pasaulyje įrodėme polifenolių gausaus augalinio preparato iš granatų, žaliosios arbatos, ciberžolių ir brokolių antinavikinį poveikį. Parengiau ir pirmąjį Didžiosios Britanijos istorijoje onkologinių ligonių reabilitacijos kursą fizinės mankštos specialistams, kuris buvo patvirtintas vyriausybės ir iki šiol plačiai taikomas visoje šalyje. Parašiau specialistams ir visuomenei skirtą knygą „Kaip gyventi susirgus vėžiu. Faktai" (Lifestyle after Cancer - the Facts).

Jau kurį laiką mane kaip mokslininką vis labiau domina gyvenimo būdo ir mitybos įtaka onkologinių ligų gydymui ir pacientų sveikatai vėlesniais metais. Kembridžo universitete kartu su Bedfordo ir Koventrio universitetais esame įkūrę klinikinių tyrimų grupę, kuriai aš ir vadovauju. Onkologinių ligų gydymas ypač sudėtingas. Dažnai tik chemoterapija, švitinimas ar chirurginė operacija gali sustabdyti ligos plitimą ir išgelbėti gyvybę. Kadangi esu ir gydytojas, ir tyrėjas, labai gerai žinau, kad visi klasikiniai gydymo būdai, be gerųjų savybių, turi ir juodąją pusę – dažnam pacientui sukelia sunkų šalutinį poveikį.

Mes siekiame nustatyti, kurios gyvenimo būdo strategijos yra veiksmingos ir gali pacientui padėti, ir kurios „neveikia". Pirmiausia tokios informacijos reikia gydytojams, ypač tiems, kuriems patikėtas onkologinių ligonių stebėjimas, ir, žinoma, pacientams. Juk iš klinikų žmogui tiesus kelias pas šeimos ar kitos specialybės gydytoją, kuris gali būti puikus savo srities žinovas, bet neturėti specialiųjų žinių, kaip padėti onkologiniam pacientui ir kaip pats žmogus  galėtų sau padėt. Kas tada belieka pacientui – konsultuotis su sodo kaimynu, ieškoti patarimų internete ir galiausiai griebtis savigydos, kuri kartais gali net pakenkti.

Klinikinių tyrimų išvadas mes skelbiame specialistams ir visuomenei skirtuose leidiniuose, interneto svetainėse Cancernet.co.uk, Keep-healthy.com ir socialiniuose tinkluose, supažindiname su jomis pacientų organizacijas, kurios Didžiojoje Britanijoje yra labai aktyvios ir įtakingos, panašiai kaip Lietuvoje POLA.

Iš tiesų mes siekiame ne tik pagerinti pacientų savijautą, bet ir padėti jiems pakeisti gyvenimo būdą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 50 proc. atvejų vėžį sukelia netinkamas gyvenimo būdas. Net ir susirgus vėžys kiekvienam žmogui vystosi labai skirtingai, ląstelių proliferacija, invazija į įvairius organus, metastazės trunka skirtingą laiką, todėl galima dar daug ką pakeisti, kad šie procesai vyktų lėčiau, pagerėtų imunitetas, DNR atsistatymo mechanizmai, kad nevyktų daugiau mutacijų.

Vilniaus ir Kauno klinikose susitikote su onkologais ir kitų sričių specialistais, apžiūrėjote ligonines. Ar Lietuvoje onkologinių ligonių gydymas labai skiriasi nuo Didžiosios Britanijos?

Kaune ir Vilniuje aš pamačiau ne atskiras ligonines, o aukštos klasės medicinos įranga aprūpintus ligoninių miestelius, sutikau daugybę savo darbą gerai išmanančių ir labai draugiškų žmonių. Tokių sąlygų galėtų pavydėti nemaža dalis Didžiosios Britanijos gydytojų ir pacientų. Ypač sudomino Lietuvos sveikatos mokslų universitete magistrantams dėstomas naujas kursas – gyvensenos medicina. Manyčiau, kad šiai medicinos šakai priklauso ateitis.

Jau ne vienerius metus Kembridžo universiteto tyrėjai ieško patikimų būdų, kaip padėti onkologiniams ligoniams ir palengvinti chemoterapinių ar kitų vaistų sukeltą šalutinį poveikį. Papasakokite apie Bedfordo studiją. Ką naujo iš jos sužinojote ir kokia iš to nauda pacientams?

Jungtinėje Karalystėje vėžiu serga 3 milijonai gyventojų, Europos sąjungoje – 15 milijonų, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 18 milijonų. Vėžio diagnostika ir gydymo metodai kasmet tobulėja, ligoniai ilgiau ir įvairiau gydomi, todėl per 25 metus, kai aš dirbu onkologu konsultantu, pacientų tikimybė išgyventi padidėjo nuo 50 iki 84 procentų. Netgi tais atvejais, kai išsivysto metastazės, žmonės dabar išgyvena 5 ir daugiau metų. Tačiau nauji gydymo būdai, kad ir hormonų ar biologinė terapija, sukelia ir naujų nepageidaujamų simptomų, kurie ilgą laiką, o kartais visą likusį gyvenimą vargina pacientus.

Tarptautinės vėžio palaikomojo gydymo asociacijos metinėje konferencijoje Adelaidėje (Australija) 2016 m. vasarą pristatėme „Bedfordo realaus gyvenimo studiją". Šis tyrimas apėmė visus 830 Bedfordo ligoninės pacientų, gydytų nuo krūties ar prostatos vėžio. Gydymas jiems buvo baigtas prieš pusmetį ar dar anksčiau, 53 proc. pacientų taikyta hormonų terapija. Tyrimas atskleidė keletą netikėtų faktų: 55 proc. moterų ir beveik 40 proc. vyrų po chemoterapijos, spindulinės ar hormonų terapijos pradėjo skaudėti sąnarius, kitaip sakant išsivystė artritas. Tačiau labiausiai nustebino hormoninių vaistų šalutinio poveikio mastas. Pasirodo, kad gydymas hormonų preparatais net 70 proc. pacientų sukėlė nepageidaujamą poveikį ir itin dažnai – artritą.

Bedfordo tyrimu siekėme ne tik įvertinti gydymo šalutinį poveikį, bet ir kaip jo sunkumas susijęs su papildomų priemonių vartojimu. Tyrimas parodė, kad reguliariai maisto papildų vartojo 64 proc. vyrų ir 54 proc. moterų, o tai atitiko viešai skelbiamą informaciją, kad beveik 65 proc. onkologinių ligonių vartoja įvairių maisto papildų. Tada paaiškėjo dar vienas svarbus faktas – net 80 proc. papildus vartojančių pacientų buvo tie žmonės, kuriuos vargino įvairūs simptomai. Todėl galima sakyti, kad būtent simptomai privertė žmones ieškoti papildomų priemonių ir patiems gelbėtis nuo skausmo.

Iš tyrimo anketų buvo matyti, kad daugelį maisto papildų žmonės vartojo konkrečiu tikslu, pavyzdžiui, nakvišų ar miškinių septynikių aliejumi slopino karščio bangas, gliukozaminu ir chondroitinu apie 40 proc. pacientų gelbėjosi nuo artrito, nors tik 30 proc. nurodė, kad šie papildai padėjo.

Jungtinės Karalystės artrito tyrimų organizacijos (angl. Arthritis Research UK) ataskaitoje skelbiama, kad net 13 atsitiktinės imties kontroliuojamųjų tyrimų, kuriais buvo siekiama nustatyti gliukozamino naudą, taip pat 22 tyrimai, skirti chondroitino ir 17 – žuvų taukų poveikiui, atskleidė, kad šių papildų nauda sąnariams abejotina, išskyrus žuvų taukus, kurie gali būti naudingi sergant reumatoidiniu artritu. Be to, ataskaitoje teigiama, kad sąnariams gali būti naudngos fitocheminės medžiagos, ypač polifenoliai: jie gali slopinti uždegimą ir kartu mažinti skausmą, padėti šalinti iš organizmo laisvuosius radikalus, kol šie dar nepateko į sąnarį ir nepažeidė kremzlės ląstelių.

Paskaitose Lietuvos medikams ir pacientams Jūs daug pasakojote apie tai, kad aktyvi fizinė mankšta ir sveika mityba gali palengvinti gydymo šalutinį poveikį ir pagerinti ligonio gyvenimo kokybę, ypač pasibaigus gydymui. Gal galėtumėte pateikti ir konkrečių įrodymų?

Kembridžo universitete kartu su Bedfordo ligonine prieš keletą metų atlikome tyrimą ir nustatėme, kad  baigę gydytis nuo vėžio, per savaitę bent po 3 valandas mankštinosi tik 11 proc. pacientų, o net 62 proc. visai nesportavo. Nors jiems dažnai primindavome, kaip svarbu neleisti sąnariams sustingti, tačiau beveik trečdaliui pacientų mankštintis trukdė būtent artritas.

Sąnarių sąstingis ir skausmas – pagrindiniai artrito simptomai, kuriais dažniausiai skundžiasi ligoniai. Šią situaciją galėčiau palyginti su vištos ir kiaušinio dilema: vėžio gydymas daugiau negu 50 proc. ligonių sukelia artritą, artritas tampa barjeru mankštintis, tačiau būtent fizinė mankšta geriausiai padeda nuo artrito. Pacientai, kurie vengia fizinių pratimų, rizikuoja sulaukti sunkesnio šalutinio poveikio bei blogesnių pasekmių.

Mokslinių tyrimų duomenimis, per savaitę mankštinantis po 3-4 valandas, lėtėja vėžio progresavimas ir net iki 30 proc. sumažėja ligos atkryčio tikimybė. Užtat 5 valandos per savaitę prie televizoriaus atkryčio tikimybę padidina net iki 25 proc.

Daugiau kaip 50 didelių tyrimų parodė, kad aktyvi mankšta mažina lėtinį uždegimą, didina hormono irisino ir mažina vazoaktyvaus žarnyno polipeptido (VIP) lygį, mažina oksidacinį stresą ir stiprina antioksidacinius kelius, be to, mankštinantis aktyvinamas imunitetas, reguliuojamas testosterono ir estrogenų lygis, pradeda kristi svoris, pagerėja psichologinė sveikata ir nuotaika. Dar geriau, jeigu pratimai atliekami lauke – kartu su saule žmogus gauna ir D vitamino.

Dar vienas neseniai Pietų Kalifornijoje atliktas didelis tyrimas parodė, kad aktyviai mankštinantis žmogaus organizme per valandą įvyksta apie 180 biocheminių pakitimų, kurie padeda apsisaugoti nuo kancerogenų ir pataisyti pažeistas ląsteles, taip pat slopina vėžinių ląstelių augimą ir plitimą bei skatina jų apoptozę.

Kembridžo universitete atlikome drastišką tyrimą: dalis prostatos vėžiu sergančių vyrų tarp spindulinės terapijos seansų reguliariai mankštinosi, ir žinote, jiems nekilo jokių bėdų dėl tiesiosios žarnos funkcijų. Treniruotės gydymo metu gal kam ir atrodo keistai, bet jos padeda.

Nutukimas – dar viena bėda. Nutukusiems žmonėms net 50 proc. didesnė rizika susirgti vėžiu, o išgyvenusiems vėžį – 14 proc. didesnė rizika, kad liga gali atsinaujinti. Daugelis pacientų, kuriems taikoma chemoterapija, priauga svorio. Slaugytojai neretai jiems pataria nesukti dėl to galvos, nes vėliau kilogramai ištirps savaime. Tačiau tai klaidinga nuomonė. Ir pagalbos pirmiausia reikėtų ieškoti pas dietologą, o po to kreiptis į sporto medicinos specialistą.

Mityba onkologiniams ligoniams visada labai svarbi. Į racioną tiesiog būtina įtraukti kuo daugiau daržovių ir vaisių, pavyzdžiui, brokolių, kalafiorų, pekino kopūstų, grikių, lęšių, sojos pupelių, granatų, mėlynių, riešutų, įvairių prieskonių ir žolelių, žalumynų ir visų kitų augalinių produktų, kuriuose gausu polifenolių. Labai naudingas ir alyvuogių aliejus, ir rauginti produktai, kad ir tie patys kopūstai, ir Lietuvoje labai mėgstamas kefyras, taip pat natūralus jogurtas ar mums neįprastos fermentuotos sojų pupelės. Retkarčiais nereikėtų vengti ir mėsos, tik ji turėtų būti kokybiška, geriau virta ar troškinta, ir jokiu būdu ne prideginta.

Nereikėtų piktnaudžiauti miltiniais gaminiais, įvairiais traškučiais, saldumynais, gerti gazuotųjų gėrimų, padauginti alkoholio, net alaus. Verčiau atsisakyti perdirbtos mėsos gaminių ir produktų, kuriuose daug rafinuoto cukraus. Geriausias patarėjas yra saikas. Svarbu maitintis įvairiai, nebadauti ir nepersivalgyti.

Jūsų moksliniuose straipsniuose ir klinikiniuose tyrimuose labai dažnai minimi polifenoliai. Gal galite plačiau papasakoti, kas tai per medžiagos ir kuo jos naudingos onkologinių ligonių sveikatai.

Polifenoliai yra augalinės cheminės medžiagos, sukurtos pačios gamtos. Vaisiai, daržovės ar prieskoniai, kuriuose gausu polifenolių, gražiai atrodo, maloniai kvepia ir skanūs. Daugiausiai jų vartoja Viduržiemio jūros ir Rytų šalių gyventojai, todėl jie sveikesni ir gyvena ilgiau. Bet ne tik dėl šių savybių polifenoliai mums naudingi.

Kaip rodo daugelis mokslinių tyrimų, mityba, kurioje gausu augalinių polifenolių, padeda mažinti sunkių lėtinių ligų (vėžio, senatvinės demencijos, artrito, širdies ir kraujagyslių ligų, kataraktos ir kt.) atsiradimo riziką. Dėl polifenolių ir kitų augalinių medžiagų trūkumo gali padidėti krūties, kasos, kiaušidžių, odos, prostatos, stemplės ar kitų lokalizacijų vėžio rizika.

Polifenoliai padeda įveikti iš aplinkos ar su maistu patekusius kancerogenus, neutralizuoti laisvuosius radikalus, slopinti uždegiminius procesus ir stimuliuoti imuninę sistemą, gali stabdyti vėžinių ląstelių mitybai būtinų kraujagyslių augimą, slopinti šių ląstelių proliferaciją ir skatinti jų apoptozę, padėti apsisaugoti nuo ultravioletinių saulės spindulių ir net palaikyti normalų kraujo spaudimą ar cukraus lygį kraujyje.

Kai kurie augalai, kuriuose gausu polifenolių, pasižymi ir fitoestrogeninėmis savybėmis, bet tai vaisių ir daržovių estrogenai, juos vartoti naudinga ir saugu, pavyzdžiui, sojos pupelėse, linų sėmenyse, lęšiuose yra daug izoflavonų, kurie mažina riziką susirgti krūties vėžiu ar šiai ligai pasikartoti. Tik nereikėtų pamiršti, kad fitoestrogenai naudingi tol, kol jie slypi maisto produktuose, todėl didelės koncentracijos fitoestrogenų papildai nerekomenduotini.

Produktų, kuriuose gausu polifenolių, reikėtų vartoti ne kartą ar du per savaitę, bet kasdien, pavyzdžiui, pietums išsivirti tirštos brokolių sriubos arba pasigaminti daržovių ir vaisių kokteilių. Tik šie produktai turėtų būti tinkamai užauginti, neužteršti pesticidais ir, žinoma, turėti daug polifenolių. Galima produktų prisidžiovinti arba džiovintų priberti į kapsulę ir iškart gauti visą rekomenduojamą polifenolių paros dozę. Bet tai nereiškia, kad viena kapsulė turi pakeisti visą sveiką mitybą ir gyvenseną.

Pastaraisiais metais ganėtinai daug rašoma apie vitaminus ir maisto papildus. Autorių išvados dažnai prieštaringos, skaitytojų nuomonės taip pat. O ką apie vitaminus ir papildus manote Jūs?

Papildai papildams nelygu, kaip ir vitaminai. Vieni papildai sintetiniai arba sudaryti iš maisto produktuose esančių vienų ar kitų medžiagų ekstraktų, kituose gi koncentruotos visos maisto produkto dalys ar net keli produktai.

Pirmajai grupei priskiriami mineralai ir vitaminai bei iš augalų išgauti polifenoliai, tokie kaip likopenas, palmitinas ar genisteinas.

Nors keletas tyrimų parodė, kad mineralų ir vitaminų trūkumas organizme galimai susijęs su didesne vėžinių susirgimų rizika ir dažnesniais atkryčiais, tačiau dauguma gerai organizuotų didelių tyrimų neįrodė jokios vitaminų ir mineralų naudos ar net nustatė, kad jie šiek tiek didino vėžio riziką.

Pavyzdžiui, iš klinikinio SELECT tyrimo paaiškėjo, kad  vyrams, ilgą laiką vartojusiems vitamino E ir seleno, padidėjo prostatos vėžio rizika; CARET studija nustatė, kad ilgalaikis beta karoteno ir retinolio papildų vartojimas padidino plaučių vėžio riziką; Sveikatos priežiūros specialistų stebėjimo tyrimas, kuris apėmė 51 529 vyrus ir truko 15 metų, parodė, kad ilgalaikis cinko papildų vartojimas  arba vartojimas didesnėmis nei 100 mg per dieną dozėmis gal net du kartus padidino prostatos vėžio riziką; dar keletas didesnių atsitiktinės imties studijų, kurioms vadovavo Jungtinės Karalystės nacionalinis vėžio institutas, nenustatė nei genisteino, nei daidzeino poveikio prostatos gerybinei hiperplazijai ir prostatos vėžiui; panašiai nutiko ir su likopenu: du atsitiktinės imties kontroliuojamieji prostatos vėžio tyrimai nenustatė likopeno pranašumo prieš placebą.

Australų atliktas tyrimas atskleidė, kad vartojant per daug beta karoteno ir vitamino E papildų, kaip ir esant jų trūkumui, dažniau susiformuodavo naujų odos vėžio darinių. Tokį U formos pasiskirstymą nustatė ir EPIC tyrimas: mokslininkai pastebėjo, kad organizmui trūkstant foliatų arba esant jų pertekliui, vėžio rizika padidėja. Šis fenomenas paskatino įvairias organizacijas, iš jų ir Jungtinės Karalystės nacionalinį vėžio institutą, paskelbti viešą pranešimą, kad nederėtų ilgą laiką be pertraukų vartoti vitaminų ar mineralų, nebent jų   reikėtų vitaminų trūkumui kompensuoti.

Visai kitaip su papildais, sudarytais iš visų augalinio produkto dalių ar kelių produktų. Jų neperdozuosi, jie nesikaupia organizme ir saugūs vartoti.

Mūsų atliktas Jungtinės Karalystės nacionalinio vėžio tyrimo tinklo tyrimas parodė, kad polifenolių gausus preparatas iš granatų vaisių, brokolių, dažinių ciberžolių šakniastiebių ir žaliosios arbatos ekstrakto efektyviai slopino ne tik PSA, bet ir prostatos navikų augimą.

Iš didelio kohortinio VITAL tyrimo paaiškėjo, kad vynuogių sėklų ekstraktas mažino prostatos vėžio riziką, o Kalifornijos universiteto atliktas antrosios fazės klinikinis tyrimas nustatė, kad prostatos vėžiu sergantiems vyrams, kasdien gėrusiems granatų sulčių, reikšmingai pailgėjo PSA dvigubėjimo laikas ir pagerėjo organizmo atsakas į oksidacinį stresą; du vėlesni JAV ir  Italijoje atlikti antrosios fazės tyrimai nustatė ir panašų granatų sėklų ekstrakto poveikį.

Papildų, kuriuose gausu polifenolių, pasirinkimas kol kas nėra didelis, ir ne visi polifenoliai turi antinavikinių savybių, o tie, kurie jų turi, greičiausiai, teikia skirtingą naudą, kai yra vartojami skirtingų žmonių skirtingais deriniais.

Amerikos klinikinės onkologijos draugijos konferencijoje 2013 metais pristatėte garsųjį Jungtinės Karalystės nacionalinio vėžio tyrimo tinklo  tyrimą, kuriuo buvo įrodytas preparato iš 4 augalinių produktų slopinamasis poveikis prostatos vėžio progresavimui . Apie jį tada plačiai kalbėjo o ir šiandien labai domisi daugelio šalių onkologiniai ligoniai. Papasakokite, kaip kilo sumanymas papildomam vėžio gydymui naudoti augalinius produktus. 

Tai buvo ne spontaniška idėja, o ilgo komandinio darbo rezultatas.

Jungtinės Karalystės nacionalinis papildomo gydymo ir gyvenimo būdo klinikinių tyrimų komitetas jau kuris laikas aiškinosi, kuo polifenoliai gali būti naudingi mūsų sveikatai ir kaip jie kovoja su vėžiniais susirgimais. Mane pakvietė prisijungti prie šio komiteto. Dirbome aštuoniolika mėnesių, perskaitėme daugybę mokslo darbų, ištyrėme daugybę vaisių, daržovių, prieskonių, grybų ir atrinkome tuos, kurie turėjo daugiausiai antivėžinių savybių, kuriuose polifenolių buvo daugiausia. Rinkdamiesi žiūrėjome, kad tai būtų skirtingų rūšių produktai ir juose būtų skirtingomis savybėmis pasižyminčių polifenolių, taip pat kad produktuose nebūtų pavojingų alergenų ir fitoestrogenų. Geriausiai šiuos kriterijus atitiko žalioji arbata, ciberžolės, granatai ir brokoliai.

Ištyrę pasirinktus produktus, mes iš jų sukūrėme preparatą, gausų skirtingų polifenolių ir kitų fitocheminių medžiagų, kurios veikia skirtingus naviko vystymosi etapus ir taikinius. Būtent šie tyrimai mums ir padėjo sudaryti programą, kaip kovoti su vėžiu ir mažinti ligos atkryčio riziką.

Kuo ypatingi Klinikinių tyrimų komiteto atrinktieji produktai?

Žaliajai arbatai daugiausiai antivėžinių savybių suteikia epigalokatechino galatas. Arbata slopina ornitino dekarboksilazę – fermentą, kuris padeda vėžinėms ląstelėms išvengti apoptozės, slopina krūties ir prostatos vėžio ląstelių proliferaciją bei angiogenezę.

Dažinės ciberžolės, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga kurkuminas, slopina prostatos vėžio ląstelių augimą, skatina apoptozę, neleidžia joms peraugti ar išplisti į gretimus audinius ir atokius organus. Kurkuminas slopina endotelio augimo faktoriaus receptoriams svarbaus fermento tirozinkinazės aktyvumą, pasižymi nuo fermento ciklooksigenazės-I (COX-I) priklausomu priešuždegiminiu poveikiu ir lėtina krūties vėžio vystymuisi svarbių kamieninių ląstelių augimą, nepakenkdamas sveikoms krūtų audinio ląstelėms.

Granatuose gausu elago rūgšties. Ši rūgštis slopina vėžinių ląstelių dalijimąsi ir sukelia jų žūtį apoptozės būdu. Granatų veikliosios medžiagos didina ląstelių adheziją ir slopina jų migraciją, o šie procesai tiesiogiai susiję su metastazėmis.

Brokoliuose ypač gausu sulforafano, liuteino, kvercetino, kemferolio glikozidų, beta karoteno, indol-3 karbinolo ir dar kitų gliukozinolatų. Brokoliai padeda įveikti oksidacinį stresą, aktyvina imuninę sistemą, slopina uždegiminius procesus, slopina vėžio ląstelių augimą ir skatina jų apoptozę. Reguliariai vartojant brokolių slopinami genai, kurie daro įtaką naviko augimui, ir kartu aktyvinami genai, susiję su vėžinio proceso slopinimu. JAV mokslininkai pateikė įrodymų, kad sulforafanas ne tik trukdo formuotis krūties vėžiui, bet, galimai, prisideda ir prie jo gydymo: dėl sulforafano poveikio navikuose gerokai sumažėja kamieninių vėžinių ląstelių, o išlikusios ląstelės jau neaugina naujų navikų.

Jungtinės Karalystės nacionalinio vėžio tyrimo tinklo klinikinis tyrimas tikriausiai buvo vienintelis toks pasaulyje, kuriuo įrodytas keturių augalinių produktų slopinamasis poveikis prostatos vėžio progresavimui. Ar tikėjotės tokių gerų tyrimo rezultatų?

Jeigu nebūtume tikėję, tyrimo nebūtume rengę. 

Jungtinės Karalystės klinikiniam tyrimui pritarė Nacionalinis etikos komitetas. Atsitiktinės imties dvigubai aklą placebu kontroliuojamą II fazės klinikinį tyrimą recenzavo Jungtinės Karalystės nacionalinio vėžio tyrimų instituto Papildomų gydymo metodų tyrimo komitetas ir oficialiai patvirtino Jungtinės Karalystės nacionalinis vėžio tyrimų tinklas.

Kodėl tyrimui rinkomės prostatos vėžiu sergančius vyrus? Neišplitusiu prostatos vėžiu sergantys vyrai, kuriems taikoma aktyvaus stebėjimo arba budraus laukimo taktika, yra ideali kohorta įvertinti intervenciją, nes jų kraujo serume randama ligai būdingo žymens – PSA. Be to, prostatos vėžys, net ir atkryčio atveju, paprastai auga lėtai, todėl gydymo pradžioje medicininės intervencijos nerekomenduojamos.

Klinikinis tyrimas apėmė 203 prostatos vėžiu sergančius savanorius nuo 53 iki 89 metų. Iki tyrimo pradžios 59 proc. vyrų nebuvo taikyta jokio gydymo, išskyrus aktyvų stebėjimą; 41 proc. vyrų po ankstesnių radikalų intervencijų PSA lygiui vėl pradėjus didėti buvo taikoma budraus laukimo taktika.

Vyrai akluoju būdu buvo paskirstyti į dvi grupes – viena grupė 6 mėnesius triskart per dieną gėrė specialiai tyrimui sukurtą polifenolių gausų preparatą iš granatų vaisių, brokolių, dažinių ciberžolių šakniastiebių ir žaliosios arbatos ekstrakto, kita – placebą. PSA lygis jiems buvo matuojamas tyrimo pradžioje, po trijų ir šešių mėnesių.

Pasibaigus tyrimui placebo grupėje PSA lygis vidutiniškai padidėjo 78,5 proc. o augalinio preparato grupėje tik 14,7 proc. Net 63,8 proc. skirtumas buvo ne tik reikšmingas, jis viršijo mūsų lūkesčius.

Tikrai džiaugėmės, kad 46 proc. augalinį preparatą vartojusių vyrų PSA lygis sumažėjo arba išliko pastovus, kai tuo tarpu placebo grupėje tik 14 proc., todėl galima sakyti, kad beveik pusei vyrų, vartojusių specialų brokolių, ciberžolių, granatų ir žaliosios arbatos ekstrakto mišinį, vėžys nustojo augti ar net regresavo.

Be to, tik 8,2 proc. augalinio preparato grupės vyrų prireikė agresyvesnio gydymo, o ir PSA lygis jiems didėjo lėčiau nei placebo grupei, kurioje keisti gydymo planą turėjo net 27,7 proc. vyrų. Kitaip tariant, preparatas iš keturių augalinių produktų padėjo vyrams  išvengti skausmingų, brangių ir invazinių procedūrų, tokių kaip chemoterapija, spindulinė terapija ar net kastracija, arba jas atitolino. 

Dar vienas geras dalykas – naujasis augalinis preparatas beveik nesukėlė šalutinio poveikio, nebent dujų kaupimąsi (3,6 proc.), pilvo pūtimą (3 proc.) ar šiek tiek laisvesnius vidurius (7,5 proc.). Bet panašių simptomų pasireiškė ir placebo grupei.

Klinikinio tyrimo rezultatus 2013 m. pristatėme Amerikos klinikinės onkologijos draugijos (angl. ASCO) metinėje konferencijoje Čikagoje ir publikavome medicinos žurnale „Prostate Cancer and Prostatic Diseases". Žinoma, paskelbėme ir savo interneto svetainėse, kad gydytojai ir pacientai turėtų tyrimais pagrįstų įrodymų – augaliniai produktai padeda.

Labai greitai sulaukėme ne tik sveikinimų, bet ir klausimų, – gal tai tik trumpalaikis cheminis poveikis ir naujasis preparatas neturi jokio poveikio navikui?

Ryžomės dar vienam žingsniui: tyrimui sukurto preparato efektyvumą 2015 metais patikrinome MRT tyrimu. Jame dalyvavo 138 lokaliu prostatos vėžiu sergantys vyrai, 102 iš jų vartojo mūsų preparatą. Visiems vyrams buvo atlikta ne mažiau kaip po du MRT ir PSA tyrimus.

Palyginome vyrų kelerių metų PSA tyrimus su MRT nuotraukomis bei kiekvieno vyro PSA ir MRT tyrimus ir priėjome prie išvados, kad PSA dinamika 100 proc. atitiko MRT nuotraukose matomus naviko pokyčius. Be to, navikas sparčiau traukėsi arba ilgiau išliko stabilus tiems pacientams, kurie vartojo augalinį preparatą ir paisė mūsų parengtų sveikos gyvensenos rekomendacijų.

Šis klinikinis tyrimas dar kartą patvirtino mūsų išvadas, kad ir ankstesniame prostatos vėžio tyrime preparatas iš augalinių produktų paveikė ne tik PSA, bet ir patį naviką.

Polifenolių antinavikinis ir uždegimo slopinamasis poveikis universalus, todėl manome, kad mūsų sukurtas preparatas iš 4 augalinių produktų turėtų panašiai veikti ne tik prostatos, bet ir kitų lokalizacijų vėžio ląsteles ir saugoti organizmą nuo ligos pasikartojimo bei vaistų sukeliamo šalutinio toksinio poveikio, ypač artrito.

Gal galite paminėti keletą konkrečių atvejų, kai granatų, brokolių, dažinių ciberžolių ir žaliosios arbatos ekstrakto preparatas pagerino pacientų sveikatą?

Tokių atvejų ne vienas. Visi jie patvirtinti MRT tyrimais.

Pavyzdžiui, 69 metų vyrui prostatos vėžys metastazavo. Nors buvo taikoma hormonų ir spindulinė terapija, taksotero infuzijos, tačiau PSA lygis didėjo. Žmogus iš pagrindų pakeitė mitybą, pradėjo aktyviai mankštintis, 6 savaites kasdien valgė brokolių sriubos ir vartojo mūsų sukurtą augalinį preparatą. Ir PSA lygis sumažėjo nuo 48 g iki 0,2 g dekalitre.

Arba kitas atvejis: 59 metų moteriai 2008 m. diagnozavome žarnyno vėžį. Per 2 metus liga išplito į kepenis ir plaučius. Operuoti jos negalėjome. Moteris palyginti gerai jautėsi, todėl chemoterapijos nenorėjo, pradėjo 3 kartus per savaitę aktyviai sportuoti, atsisakė rafinuoto cukraus turinčių produktų ir perdirbtos mėsos gaminių, pradėjo mažiau rūkyti, valgė daug polifenolių turinčių daržovių ir vaisių, taip pat kasdien vartojo preparatą iš brokolių, ciberžolių, granatų ir žaliosios arbatos ekstrakto. Ir ką jūs manote – po 2 metų metastazės sumažėjo ir sveikata pasitaisė.

Dar vienas ypač sudėtingas atvejis: 48 metų moteriai 2014 m. diagnozavome krūties vėžį ir kartu jo metastazės į smegenis. Chemoterapijos ji atsisakė. Beliko rekomenduoti pakeisti gyvenimo būdą ir mitybą: reguliariai mankštintis, vartoti daugiau polifenolių turinčių produktų, papildomai vartoti D vitamino, nes buvo nustatytas jo trūkumas, ir polifenolių gausaus augalinio preparato, būtinai numesti svorio ir nustoti rūkyti. Moteris sąžiningai laikėsi mūsų rekomendacijų ir pati sau padėjo – jos navikas nedidėjo ir toliau neplito.

Girdėjome, kad jau į pabaigą naujas tyrimas, kuriuo siekiate padėti hormoniniais vaistais gydomiems onkologiniams ligoniams išvengti artrito ar sušvelninti jo simptomus.

Dvigubai aklas randomizuotas tyrimas atliekamas su krūties ar prostatos vėžiu sergančiais pacientais, kuriems taikoma hormonų terapija. Visi pacientai kasdien turi laikytis mitybos nurodymų ir lankytis sporto salėse arba individualiai sportuoti. Skirtumas tik tas, kad pusė pacientų vartoja polifenolių gausų preparatą iš brokolių, dažinių ciberžolių, granatų ir žaliosios arbatos ekstrakto, o kita pusė – placebą. Mūsų tikslas – nustatyti, ar polifenolių gausi mityba ir reguliari mankšta gydymo laikotarpiu gali padėti pacientams išvengti artrito bei kitų su hormonų terapija susijusių nepageidaujamų simptomų. Baigę tyrimą palyginsime, kiek abiejose grupėse pacientų susirgo artritu, kokio sunkumo artritas išsivystė, kokį dar šalutinį poveikį jie patyrė. Preliminarūs rezultatai jau dabar teikia vilčių. Galutinių išvadų teks palaukti iki vasaros.

Minėjote dar vieną produktą – nagų balzamą po chemoterapijos. Jūs esate ir jo autorius. Kuo šis balzamas ypatingas?

Chemoterapija, ypač taksotero ar taksolo intraveninės infuzijos, o kartais net herceptinas ar hormoniniai vaistai stipriai pažeidžia nagus. Maždaug 40-70 proc. pacientų išsivysto onikolizė: nagai lūžinėja, atkyla nuo nago guolio, paruduoja ar pajuoduoja, iš jų pradeda skirtis skaidraus skysčio, patekus infekcijai pūliuoja, gali įsimesti grybelis.

Kartu su Nacionaliniu vėžio tyrimų institutu iš alyvuogių aliejaus, kakavos pupelių sviesto, taukmedžių riešutų sėklų sviesto, šliaužiančiųjų bruknuolių, afrikinių šalavijų, tikrųjų levandų, eukaliptų aliejų bei bičių vaško sukūrėme nagų balzamą ir tyrėme jo poveikį pacientams, kuriems taikoma chemoterapija. Atsiliepimai labai geri. Tyrimo rezultatus šį pavasarį pristatysime Amerikos klinikinės onkologijos draugijos konferencijoje.